lobuiti

Lobuiti – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis sulig, suligti, tapti liguistam (pvz., apie orą, dieną). Vartojamas apibūdinti liūdnai, niūriai, apmaudžiai pasidarančiam reiškinį.

Pavyzdžiai:
1. Oras lobuijo – oras niūrėja / darosi liūdnas.
2. Diena lobuija – diena tampa niūria, beviltiška.
3. Jo veidas lobuijo – jo veidas tapo liūdnas / niūrus.

Pastaba: Šis žodis yra retas, poetiškas, dažniau sutinkamas literatūroje ar senesnėje kalboje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'lobuiti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Lobuiti – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis sulig, suligti, tapti liguistam (pvz., apie orą, dieną). Vartojamas apibūdinti liūdnai, niūriai, apmaudžiai pasidarančiam reiškinį. Pavyzdžiai: 1. Oras lobuijo – oras niūrėja / darosi liūdnas. 2. Diena lobuija – diena tampa niūria, beviltiška. 3. Jo veidas lobuijo – jo veidas tapo liūdnas / niūrus. Pastaba: Šis žodis yra retas, poetiškas, dažniau sutinkamas literatūroje ar senesnėje kalboje.