literatūriškumas

Literatūriškumas – tai kalbos savybė, kai ji atitinka rašytinės literatūrinės kalbos normas, yra taisyklinga, rafinuota ir meniškai išlavinta. Tai priešinama šnekamajai, žargoninei arba dialektinei kalbai.

Pagrindiniai požymiai:
- Taisyklinga gramatika ir sintaksė.
- Tikslus žodžių vartojimas, vengiama šnekamųjų ar vulgarių išsireiškimų.
- Sudėtingesnė, įmantresnė sakinio struktūra.
- Dažnai naudojami stilistiniai priėmimai (metaforos, palyginimai ir kt.).

Pavyzdžiai:
1. Ne literatūriškai: Aš einu į pardę.
Literatūriškai: Aš einu į parduotuvę.

2. Ne literatūriškai: Jis labai šaunus vyras.
Literatūriškai: Jis yra labai drąsus / žavus vyras.

3. Ne literatūriškai: Mes turėjom gerą laiką.
Literatūriškai: Mes puikiai praleidome laiką.

Literatūriškumas būdingas aukštajai literatūrai, oficialiems dokumentams, mokslo darbams, publicistikai.

Įrašas
Paaiškinimas	Literatūriškumas – tai kalbos savybė, kai ji atitinka rašytinės literatūrinės kalbos normas, yra taisyklinga, rafinuota ir meniškai išlavinta. Tai priešinama šnekamajai, žargoninei arba dialektinei kalbai. Pagrindiniai požymiai: - Taisyklinga gramatika ir sintaksė. - Tikslus žodžių vartojimas, vengiama šnekamųjų ar vulgarių išsireiškimų. - Sudėtingesnė, įmantresnė sakinio struktūra. - Dažnai naudojami stilistiniai priėmimai (metaforos, palyginimai ir kt.). Pavyzdžiai: 1. Ne literatūriškai: Aš einu į pardę. Literatūriškai: Aš einu į parduotuvę. 2. Ne literatūriškai: Jis labai šaunus vyras. Literatūriškai: Jis yra labai drąsus / žavus vyras. 3. Ne literatūriškai: Mes turėjom gerą laiką. Literatūriškai: Mes puikiai praleidome laiką. Literatūriškumas būdingas aukštajai literatūrai, oficialiems dokumentams, mokslo darbams, publicistikai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.