litaras

Litaras – tai kultūrinis, socialinis reiškinys, kai žmonės susirenka prie upės, ežero ar jūros kranto, kur deginamos laužavietės, giedamos dainos, kalbama, bendraujama. Tai tradicinis baltų (lietuvių, latvių) paprotys, dažniausiai vykstantis vasarą, ypač per Jonines ar kitas šventes.

Pagrindinės reikšmės:
- Bendravimo ir vienybės ritualas.
- Gamtos ir tradicijų pagerbimas.
- Poilsio ir pramogos forma.

Pavyzdžiai:
1. Tradicinis – Joninėse prie Neries upės, kai jaunimas laužą degina, gieda liaudies dainas.
2. Šeimyninis – šeimos susirinkimas prie ežero vakare, kepa keptuvėse, kalba.
3. Muzikinis – jaunų muzikantų susibūrimas prie jūros su gitara, dainavimas.
4. Šiuolaikinis – draugų piknikas prie Vandens telkinio su mašinomis, muzika, mažiau ritualo.

Trumpai: Litaras – tai baltiškas kranto susirinkimas su laužu, daina ir bendravimu, išlaikantis tradicijų dvasią.

Įrašas
Paaiškinimas	Litaras – tai kultūrinis, socialinis reiškinys, kai žmonės susirenka prie upės, ežero ar jūros kranto, kur deginamos laužavietės, giedamos dainos, kalbama, bendraujama. Tai tradicinis baltų (lietuvių, latvių) paprotys, dažniausiai vykstantis vasarą, ypač per Jonines ar kitas šventes. Pagrindinės reikšmės: - Bendravimo ir vienybės ritualas. - Gamtos ir tradicijų pagerbimas. - Poilsio ir pramogos forma. Pavyzdžiai: 1. Tradicinis – Joninėse prie Neries upės, kai jaunimas laužą degina, gieda liaudies dainas. 2. Šeimyninis – šeimos susirinkimas prie ežero vakare, kepa keptuvėse, kalba. 3. Muzikinis – jaunų muzikantų susibūrimas prie jūros su gitara, dainavimas. 4. Šiuolaikinis – draugų piknikas prie Vandens telkinio su mašinomis, muzika, mažiau ritualo. Trumpai: Litaras – tai baltiškas kranto susirinkimas su laužu, daina ir bendravimu, išlaikantis tradicijų dvasią.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.