linksojimas
Linksojimas – tai lietuvių kalbos reiškinys, kai priebalsis žodyje keičiasi į kitą dėl gretimų garsų įtakos.
Pagrindinės taisyklės:
1. Kietieji priebalsiai (t, d, s, z, r, š, ž, č, dž, c, dz) prieš pirmąjį minkštųjį priebaldį (j) arba prieš balsius i, į, y, ie, ė, e dažnai virsta minkščiaisiais (č, dž, š, ž).
2. Minkštieji priebalsiai (č, dž, š, ž) prieš kietuosius priebalsius arba balsius a, o, u, ū, o, ā gali virsti kietaisiais (t, d, s, z).
Pavyzdžiai:
- Kietųjų minkštėjimas:
veidas → veide (s → š)
ranka → ranke (k išlieka, bet tariama minkščiau)
vaikas → vaikai (s → š)
- Minkštųjų kietėjimas:
svečiai → svetauti (č → t)
miežiai → mieztas (ž → z)
Svarbu: Linksojimas atsiranda kalbant, bet ne visada atsispindi rašte (pvz., ranką tariama kaip "ranką", bet rašoma su k).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.