Liaukojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralinį pamokslavimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., verksmingą, skųstus ar nuobodus monologą).
Pavyzdžiai:
1. Senelis vėl pradėjo savo liaukojimą apie jaunystę.
2. Mokytojos liaukojimas apie atsakomybę truko visą pamoką.
3. Nustok liaukuoti – tiesiai prie reikalo!
Sinonimai: plepėjimas, kalbėjimas be reikalo, pamokslas, dundėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.