lepnus

lepnùs, -ì.

1. lepus 1: Kuriam negali įtikti valgiu, tas lepnùs. Jis labai lepnùs: ne bet ką jam padėsi valgyti. Koks ans lepnùs, be kantrybės. Šiandien dar tebėra sakoma į vyrišką, lepnį ir neskudrį: merga, sako, ne vyras. Lepnì kiaulė ne viską ėda. su patogumais, malonumais: Vargdieniai … vargo, dirbo už menką savo ir lepnų dvarponių gyvenimą. Kupriai labai naudingi, nes labai stiprūs ir visai nelepnūs.
lepniaĩ. Jis lepniai augintas. Daba vaikai lepniaĩ auga – jie nežino vargų. Augo dukrelė pas motinėlę, miela motutė lepniai ūgino.

2. silpnas, gležnas; trapus: Ar jau greitai garbanoto beržo prasiskleis lepnučiai lapeliukai?

3. vartojamas lepinantis, delikatesinis: Išmislio [ja] valgius lepnius. Tame šaltame krašte žmonys nežinantys dar skanių ir lepnių vaisių.
lepniai. Valgė daba persų teip lepniai, jog patys svečiai nairės lygiai lėbauti.

4. išdidus: Nebūk toks lepnùs, užsuk ir pas mus. Ko tokia lepnì palikai? Daba jau y [ra] lepnì darbininkai baisiai.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'lepnus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x