lenkimas
1. -> lenkti (veiksmas).
2. sulenkiama sąnario vieta, lenkmuo lenk|ti, lenkia, lenkė
1. priežodis linkti 1: Obuoliai lenkė obelų šakas. Lenk medį, kol jaunas (folkloras). prk.: Senatvė lenkia pečius. sngr.:
Medžiai lenkiasi pavėjui.
2. priežodis linkti 2: Lenkimas lanką.
3. priežodis linkti 3: Krovinys vežimą lenkia.
4. einant daryti vingį, vengiant susitikti, šalintis: Barasi su visais, nė vieno nelenkia (nepraleidžia). Saulė
kelmo nelenkia (folkloras, vienodai šviečia). sngr.: Blogų žmonių lenkis iš tolo. Mėšlo lenkis ne dėl baimės - dėl smarvės (folkloras).
5. pasivijus pro šalį eiti, bėgti, važiuoti: Bėgdamas jis visus lenkia. Važiuotą lenkimas
iš kairės pusės. prk.: Jaunesnė vyresnę lenkė (pirmiau ištekėjo).
6. vynioti siūlus nuo ritės ant lankčio: Verpalus lenkimas
7. šnek. gerti: Taurelę (burnelę) lenkimas lenkėjas, lenkėja dkt. lenkimas [
linkti] [linkti] [linkti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.