Lėlytė – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio lėlė (reikšmė: lėlė, pupa).
Reikšmė:
Nusakoma maža, miela ar mažybinė lėlė; dažnai vartojama švelniajame, šiltame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Vaikų kalba: „Mergaitė glosto savo miegamąją lėlytę.“
2. Švelnus apibūdinimas: „Senelė ištraukė seną medinę lėlytę iš dėžutės.“
3. Mažybinė reikšmė: „Tai tik mažytė lėlytė, bet jai sukūrė visą garderobą.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.