Lekštingala – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, pamokslą ar moralizuojantį monologą (dažnai su neigiamu atspalviu). Kilęs iš žodžių lekti (nekontroliuojamai kalbėti) ir tingti (jausti nuovargį).
Pavyzdžiai:
1. Mokytojo lekštingala apie tvarką truko visą pamoką.
2. Vedėjas pradėjo lekštingalą apie drausmę, o visi jau buvo pavargę.
3. Užuot tiesiog paaiškinęs, jis įsileido ilgą lekštingalą.
Sinonimai: pamokslas, moralė, paskaita, plepynas (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.