Leistinys – tai kalbos kūrinio (dažniausiai eilėraščio) trumpas posmas arba eilučių grupė, kuri kartojasi reguliariai (pvz., pabaigoje) kaip ritmiškas ar tematinis akcentas. Tai panašu į refreną.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių liaudies dainoje:
"Kalėdą, Kalėdą,
O šalia berželis" – ši eilučių pora gali būti leistinys, kartojantis kiekvienoje strofoje.
2. M. K. Čiurlionio eilėraštyje "Vaikai, vaikai, mes be tėvo":
Paskutinė eilutė "Vaikai, vaikai, mes be tėvo" kartojasi kaip leistinys.
3. Dabartinėje muzikoje:
Dainos priedainis yra leistinio atitikmuo (pvz., kartojamos tos pačios eilutės).
Trumpai: Leistinys – tai pastoviai kartojama eilučių dalis, suteikianti ritmą ir išraiškingumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.