leĩpinti, -ina, -ino. leipti.
1. silpninti, varginti: Gyvenimas leĩpina leĩpina ir suleipina kad ir tvirtus žmones.
2. daryti, kad kitas leiptų (juokais): Visus prašokau sąmoju, visus nustelbiau juoko prunkštimais, leipinau tūkstančiais juokavimų.
nuleĩpinti. nuleipti.
1. nusilpninti, nuvarginti: Liga mane, vaikeli, tep nuleĩpino. Niekas nenuleipina taip kūno ir dvasios, kaip sunkios mintys.
2. suleipinti 2: Medžių lapus dieną saulė nuleĩpina, o naktį rasa atgaivina.
suleĩpinti. suleipti.
1. sumenkinti, suvarginti: Amžiaus dienų suleĩpintas žmogus senatvė [je] visai nebestiprus.
2. padaryti suglebusį, suvytusį: Suleĩpintą šieną nenori ėsti joki gyvuliai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.