lavoninis

"Lavoninis" – būdvardis, kilęs iš žodžio lavonas (kūnas, negyvas kūnas). Reiškia:
1. Susijęs su lavonu (pvz., lavoninis kvapas).
2. Perkeltine prasme: neveiklus, be gyvybės, apmiręs, nuobodus (pvz., lavoninis tylumas).

Pavyzdžiai:
1. Lavoninis kvapas užplūdo iš miško.
2. Lavoninis tylumas užvaldė salę po jo kalbos.
3. Jis žiūrėjo lavoniniu žvilgsniu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'lavoninis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Lavoninis" – būdvardis, kilęs iš žodžio lavonas (kūnas, negyvas kūnas). Reiškia: 1. Susijęs su lavonu (pvz., lavoninis kvapas). 2. Perkeltine prasme: neveiklus, be gyvybės, apmiręs, nuobodus (pvz., lavoninis tylumas). Pavyzdžiai: 1. Lavoninis kvapas užplūdo iš miško. 2. Lavoninis tylumas užvaldė salę po jo kalbos. 3. Jis žiūrėjo lavoniniu žvilgsniu.