"Lauzgus" – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lūžus, palūžęs, sulaužytas (pvz., apie medį, šaką, kaulą). Dažnai vartojamas perkeltine prasme apie susilpintą, išsekusį žmogų (pvz., nuo ligos, senatvės).
Pavyzdžiai:
1. Po audros kelios lauzgos eglės guli miške.
2. Ilga liga jį padarė visiškai lauzgu.
3. Senelis ėjo sulinkęs, lyg lauzgus.
Trumpai:
Reiškia fizinį ar perkeltinį silpnumą/lūžimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.