laužadūdis

Laužadūdis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis žmogų, kuris mėgsta ar linkęs laužti dantis (pyktyje, agresijoje, įtampoje). Dažnai vartojamas perkeltine prasme apie žmogų, kuris:

1. Esmė: Parodo įtampą, pyktį, agresiją ar nemalonumą.
2. Pavyzdžiai:
- "Jis buvo tikras laužadūdis per ginčą." (reiškia, kad rodė pyktį)
- "Nekvėpuok šalia jo ryte – toks laužadūdis!" (apie niūrų, erzintą žmogų)
- "Susitikimas su klientu buvo laužadūdis." (apie įtampą, konfliktą)

Trumpai: Tai žmogus, kurio elgesys sukelia įtampą ar pyktį, tarsi "laužytų dantis".

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'lauzadudis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Laužadūdis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis žmogų, kuris mėgsta ar linkęs laužti dantis (pyktyje, agresijoje, įtampoje). Dažnai vartojamas perkeltine prasme apie žmogų, kuris: 1. Esmė: Parodo įtampą, pyktį, agresiją ar nemalonumą. 2. Pavyzdžiai: - "Jis buvo tikras laužadūdis per ginčą." (reiškia, kad rodė pyktį) - "Nekvėpuok šalia jo ryte – toks laužadūdis!" (apie niūrų, erzintą žmogų) - "Susitikimas su klientu buvo laužadūdis." (apie įtampą, konfliktą) Trumpai: Tai žmogus, kurio elgesys sukelia įtampą ar pyktį, tarsi "laužytų dantis".