„Laupis“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis plėšiką, vagį, grobėją (dažniausiai kalbant apie ginkluotą priešą ar gaują).
Pavyzdžiai:
1. Istoriniuose tekstuose: „Tatarais ir kitais laupiais“ (apie puldinėtojus).
2. Perkeltine prasme: „Misko laupiai“ (apie brakonierius ar medžioklininkus-laisvėninkius).
3. Šiuolaikiniame vartojime – retai, dažniau poetiškai ar metaforiškai.
Trumpai: Tai knyginis, istorinis atitikmuo žodžiams „plėšikas“ ar „grobėjas“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.