Laumiukas – tai mažybinė formą nuo žodžio laumė (lietuvių mitologijoje – gera, globojanti moteriška būtybė, panaši į fėją ar deivę).
Reikšmė:
1. Maža laumė – vartojama pasakose, poetiniuose kontekstuose.
2. Perkeltinė prasmė – meiliu, švelniu būdu apie mergaitę ar moterį (dažniausiai jauną, gražią).
Pavyzdžiai:
1. Miške pasirodė laumiukas, spindintis tarp kerių.
2. Mano dukrytė – tikras laumiukas: švelni ir linksma.
3. Eilėraštyje girią saugo laumiukai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.