„Laumėtas“ reiškia paveldėjęs laumės (fėjos) dovaną ar ypatingą galią – dažniausiai magišką, grožį, talentą ar paslaptingą charizmą. Kilęs iš lietuvių mitologijos („laumė“ – mitinė būtybė, fėja).
Pavyzdžiai:
1. Jos laumėtas balsas žavėjo visus klausytojus.
2. Pasakojo, kad tas akmuo yra laumėtas – nuo jo šviečia naktį.
3. Jis turi laumėtas rankas – viskas, ką liečia, žydi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.