Fėja – tai mitologinė būtybė, dažniausiai pavaizduojama kaip maža, sparnuota, žmogaus pavidalo dvasia, siejama su gamtos magija, gėlėmis, miškais. Fėjos dažnai vaizduojamos kaip geroji ar žaisminga jėga, bet kartais – ir kaip apgaulingos.
Pagrindinės reikšmės:
1. Europos folkloro būtybė (ypač keltų, anglų).
2. Metafora gražiai, dailiai ar beviltiškai romantiškai merginai/moteriai.
3. Poetiškas žmogaus, turinčio subtilių, nematerialų grožį, apibūdinimas.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Vaikystėje tikėjau, kad miškuose gyvena fėjos.
2. Ji pasirodė tarsi fėja – lengva ir spindinti.
3. Eilėraštyje gėlės – tai mažos miško fėjos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.