fėja
"Fėja" – tai lietuvių kalboje naudojamas žodis, kuris reiškia pagančią burtininkę, raganą, žynę arba magišką moterį, dažniausiai iš liaudies pasakų, mitologijos ar fantastikos.
Trumpai: Fėja – magiška būtybė (dažniausiai moteriška), turinti antgamtinių galių, gali būti tiek gera, tiek bloga.
Pavyzdžiai:
1. Pasakose:
„Fėja pavertė princą akmeniu už jo išdidumą.“
Čia fėja veikia kaip galinga burtininkė, galinti keisti likimus.
2. Fantastikoje / literatūroje:
„Knygoje fėjos saugo seną mišką nuo tamsių jėgų.“
Fėjos čia – gamtos sergėtojos, turinčios magiškų galių.
3. Perkeltine prasme (retai):
„Ji buvo tarsi fėja – visada atnešdavo džiaugsmo ir stebuklų.“
Čia žodis vartojamas metaforiškai, apibūdinant žavingą, stebuklingą moterį.
Pastaba: Lietuvių kalboje „fėja“ dažniausiai siejama su geranoriškomis magiškosiomis būtybėmis (panašiai kaip anglų „fairy“), bet gali reikšti ir burtininkę apskritai. Kontekstas lemia, ar fėja yra gera, ar pavojinga.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.