lauma

Laumà – lietuvių mitologijoje: gamtos dvasia, dažniausiai vaizduojama kaip moteris, susijusi su vandeniu, mišku, tekstilės amatais ir kūdikių apsauga.

Pagrindinės reikšmės:
1. Vandens laumė – gyvena prie vandens, gali būti maloni arba kerštinga.
2. Miško laumė – ganytojų, medžiotojų globėja.
3. Tekstilės ir kūdikių laumė – moko audimo, rūpinasi naujagimiais.

Pavyzdžiai:
- Mitologinis: Laumės audžia audeklą iš debesų, lietų valdo.
- Vietovardžiai: Laumėnų ežeras, Laumės akmuo.
- Frazeologija: "Pasirodė kaip laumė" – apie stačiai pasirodžiusią moterį.
- Meninis: E. Mieželaičio poemoje "Laumės smūgis".

Trumpai: Tai gausiareikšmė mitologinė būtybė, atspindinti senųjų lietuvių tikėjimą ir kultūrą.

• Vardai: Lauma

Įrašas
Paaiškinimas	Laumà – lietuvių mitologijoje: gamtos dvasia, dažniausiai vaizduojama kaip moteris, susijusi su vandeniu, mišku, tekstilės amatais ir kūdikių apsauga. Pagrindinės reikšmės: 1. Vandens laumė – gyvena prie vandens, gali būti maloni arba kerštinga. 2. Miško laumė – ganytojų, medžiotojų globėja. 3. Tekstilės ir kūdikių laumė – moko audimo, rūpinasi naujagimiais. Pavyzdžiai: - Mitologinis: Laumės audžia audeklą iš debesų, lietų valdo. - Vietovardžiai: Laumėnų ežeras, Laumės akmuo. - Frazeologija: "Pasirodė kaip laumė" – apie stačiai pasirodžiusią moterį. - Meninis: E. Mieželaičio poemoje "Laumės smūgis". Trumpai: Tai gausiareikšmė mitologinė būtybė, atspindinti senųjų lietuvių tikėjimą ir kultūrą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.