„Laukiniukas“ – šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis laukinį, nedomestikuotą gyvūną arba žmogų, elgiamąsi laisvai, impulsyviai, neribojamą taisyklių.
Pavyzdžiai:
1. Gyvūnai: „Miške aptikome tikrą laukiniuką – stirną su elniu.“
2. Žmonės (perkeltine prasme): „Jis vaikystėje buvo tikras laukiniukas – visą dieną bėgiojo po miškus.“
3. Humoristiškai: „Mūsų katė – mažas laukiniukas, vos pamatęs paukštį, iškart įsijungia medžiotojo režimą.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.