"Laubenė" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis uogą (dažniausiai vaisių, valgomą uogą, pvz., avietę, gervuogę). Kartais vartojamas poetiškai arba tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Miške surinkau pilną krepšį laubenių. (reiškia: surinkau uogų)
2. Vaikai džiaugėsi, radę laubenių krūmelį. (galima suprasti kaip avietes/braškės)
Pastaba: Šiuolaikinėje bendrinėje kalboje dažniau vartojamas bendrinis žodis "uoga", o "laubenė" gali būti retesnis arba stilizuotas variantas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.