"Latotis" – tai lotyniškas terminas, reiškiantis "plačiapele" arba "plačiakojis". Dažniausiai vartojamas kaip epitetas (pavadinimo dalis) klasifikuojant augalus ar gyvūnus, nurodant plačius lapus, letenas ar pėdas.
Pavyzdžiai:
1. Botanikoje – Hibiscus latotis (plačialapė kinrožė).
2. Zoologijoje – hipotetinis Rana latotis (plačiakojė varlė).
3. Mene / literatūroje – gali būti naudojamas kaip metafora plačiam objektui ar simboliui.
Trumpai:
Terminas kilęs iš lotynų kalbos (latus – platus + otis – kilmės priesaga), naudojamas mokslinėse klasifikacijose ar apibūdinimuose, norint pabrėžti "platumą".
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.