latapėkas

Latapėkas – tai žargoninis žodis, kilęs iš romėnų kalbos ir vartojamas šnekamojoje lietuvių kalboje. Jis reiškia:

1. Nepykantis, ramus, kantrus žmogus (dažnai su švelnia neigiama prasme – pernelyg pasyvu).
2. Lėtas, nerangus, apmaudžiai atsipalaidavęs (apie veiksmus ar elgesį).

Pavyzdžiai:
- Jis toks latapėkas, kad net pykti nemoka.
- Nebūk latapėkas, reikia imtis veiksmų!
- Visa jo kalba buvo latapėkiška ir vangiai traukta.

Sinonimai: liūnas, tinginys, nerangus, vangus.
Kilmuo: Greičiausiai iš rom. latas ('plonas', 'gležnas') arba susijęs su ide. šaknimi, reiškiantys 'būti paslėptus, atsipalaidavus'.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'latapekas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Latapėkas – tai žargoninis žodis, kilęs iš romėnų kalbos ir vartojamas šnekamojoje lietuvių kalboje. Jis reiškia: 1. Nepykantis, ramus, kantrus žmogus (dažnai su švelnia neigiama prasme – pernelyg pasyvu). 2. Lėtas, nerangus, apmaudžiai atsipalaidavęs (apie veiksmus ar elgesį). Pavyzdžiai: - Jis toks latapėkas, kad net pykti nemoka. - Nebūk latapėkas, reikia imtis veiksmų! - Visa jo kalba buvo latapėkiška ir vangiai traukta. Sinonimai: liūnas, tinginys, nerangus, vangus. Kilmuo: Greičiausiai iš rom. latas ('plonas', 'gležnas') arba susijęs su ide. šaknimi, reiškiantys 'būti paslėptus, atsipalaidavus'.