.
laskū́tas (лacкyт). laskùtas. lãskutas
1. skarmalas, skuduras, skurlys: Iš tų marškinių vieni laskū́tai. Anas gerai siuva – laskutė̃lio neatkirps be reikalo. Imk kokį lãskutą ir nušluostyk stalą. Paskolinau jam kelis maišus, tai jis man tik laskutùs ir teatidavė. Kaip prie darbo, tai per metus nė laskū́to neliks. Kai nustvėrė šuva už palos, vieni laskū́tai beliko. suplyšusi drapana: Apsivilkęs tikrais laskūtais. Bruk smalon tu tą laskū́tą, nebenešiok! Argi tu jau nebeturi iš ko pasisiūti palto, kad šitais laskutais vaikštai?!
2. Be sąžinios žmogus – ne žmogus, o stačiai laskū́tas. Tavęs niekad su geru žmogum nepamatysi, tu vis su kokiais laskū́tais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.