lapnojimas

Lapnojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, atsargų, švelnų glostymą arba braukymą (dažniausiai delnu), pvz., per plaukus, gyvūno kailį, audinį.

Pavyzdžiai:
1. Mama lapnojo vaiko galvą, ramindama prieš miegą.
2. Lapnojo katiną už ausies, o jis murkdė iš malonumo.
3. Audinys toks švelnus, kad norisi jį tik lapnoti.

Sinonimai: glostymas, braukymas, lyginimas (švelniai).
Naudojamas: dažniausiai apie švelnų fizinį prisilietimą, kartai ir perkeltine prasme (lapnoti žodžiais – meiliai kalbėti).

Įrašas
Paaiškinimas	Lapnojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, atsargų, švelnų glostymą arba braukymą (dažniausiai delnu), pvz., per plaukus, gyvūno kailį, audinį. Pavyzdžiai: 1. Mama lapnojo vaiko galvą, ramindama prieš miegą. 2. Lapnojo katiną už ausies, o jis murkdė iš malonumo. 3. Audinys toks švelnus, kad norisi jį tik lapnoti. Sinonimai: glostymas, braukymas, lyginimas (švelniai). Naudojamas: dažniausiai apie švelnų fizinį prisilietimą, kartai ir perkeltine prasme (lapnoti žodžiais – meiliai kalbėti).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.