lapinaitis

Lapinaitis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lapų pūdymą, lapų krūvą (dažniausiai sušlapiusių, puvinėjančių).
Vartojamas ir perkeltine prasme apibūdinti kas nors seno, atgyvenusio, bevertės masės kaupimąsi.

Pavyzdžiai:
1. Miško taką užgulė tankus lapinaitis.
2. Bibliotekos rūsyje sukrautas senų laikraščių lapinaitis.
3. Perkeltine prasme: Jo galva – vienas didelis senų idėjų lapinaitis.

Trumpai: Lapų krūva / senų, beverčių daiktų kaupinys.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'lapinaitis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Lapinaitis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lapų pūdymą, lapų krūvą (dažniausiai sušlapiusių, puvinėjančių). Vartojamas ir perkeltine prasme apibūdinti kas nors seno, atgyvenusio, bevertės masės kaupimąsi. Pavyzdžiai: 1. Miško taką užgulė tankus lapinaitis. 2. Bibliotekos rūsyje sukrautas senų laikraščių lapinaitis. 3. Perkeltine prasme: Jo galva – vienas didelis senų idėjų lapinaitis. Trumpai: Lapų krūva / senų, beverčių daiktų kaupinys.