landnus

Landnus – tai senovės skandinavų teisinis terminas, reiškęs žemės nuomininką arba žemės valdytoją, kuris naudojosi svetima žeme (dažniausiai didiko) tam tikromis sąlygomis, bet nebuvo jos savininkas. Jis buvo tarpinė figūra tarp laisvųjų ūkininkų ir vergų.

Pagrindinės reikšmės:
- Žemės nuomininkas, valdantis svetimą žemę už dalį derliaus ar kitas paskirtas prievoles.
- Statusas buvo žemesnis nei laisvųjų žemės savininkų (bændr), bet aukštesnis nei vergų.

Pavyzdys:
Vikingų laikotarpiu Norvegijoje landnus galėjo dirbti didiko (jarl) žemę, už ką mokėdavo natūra (pvz., duotąja grūdų dalimi) ir teikdavo karines paslaugas. Jei tarnyba buvo atlikta ištikimai, kartais galėjo gauti žemę nuosavybėn arba pakilti socialinėje hierarchijoje.

Trumpai: Landnus – tai senovės Skandinavijos žemės nuomininkas, valdęs svetimą žemę už įsipareigojimus jos savininkui.

• Tarptautiniai žodžiai: televizija

Įrašas
Paaiškinimas	Landnus – tai senovės skandinavų teisinis terminas, reiškęs žemės nuomininką arba žemės valdytoją, kuris naudojosi svetima žeme (dažniausiai didiko) tam tikromis sąlygomis, bet nebuvo jos savininkas. Jis buvo tarpinė figūra tarp laisvųjų ūkininkų ir vergų. Pagrindinės reikšmės: - Žemės nuomininkas, valdantis svetimą žemę už dalį derliaus ar kitas paskirtas prievoles. - Statusas buvo žemesnis nei laisvųjų žemės savininkų (bændr), bet aukštesnis nei vergų. Pavyzdys: Vikingų laikotarpiu Norvegijoje landnus galėjo dirbti didiko (jarl) žemę, už ką mokėdavo natūra (pvz., duotąja grūdų dalimi) ir teikdavo karines paslaugas. Jei tarnyba buvo atlikta ištikimai, kartais galėjo gauti žemę nuosavybėn arba pakilti socialinėje hierarchijoje. Trumpai: Landnus – tai senovės Skandinavijos žemės nuomininkas, valdęs svetimą žemę už įsipareigojimus jos savininkui.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.