Laibgalis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis ilgą, laibą, smailią viršūnę turintį kalną arba kalvagūbrį. Dažnai vartojamas kalbant apie pailgas, siauras kalvų formas.
Pavyzdžiai:
- Keliaujame pro gražų laibgalį.
- Tas laibgalis matytis iš tolo.
- Viršūnėje stovėjo senovės pilis.
Sinonimai: kalvagūbris, ketera, ilgas kalnas.
Naudojamas: daugiausia literatūroje ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.