"Laibakojis" yra neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis ilgakojį vabzdį (pvz., uodą, knipį), dažniausiai su pailgomis, plonomis kojomis.
Pavyzdžiai:
1. Užuodė kraują – štai ir skraido tas laibakojis (uodas).
2. Vasarą prie ežero knibždėte laibakojų (knipių).
3. Kokie erškėčiai! Visus laibakojius (uodus) pritraukia.
Pastaba: Žodis yra ne literatūrinis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje ar regioninėje kalboje, kartais kaip švelnus, juokingas pavadinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.