„Laibakalbis“ – tai žmogus, kuris kalba mažai, glaustai, dažnai atsargiai arba nedrąsiai. Tai priešingybė „plepūnui“ ar „šnekūnui“.
Pavyzdžiai:
1. Jis buvo tipiškas laibakalbis – visą susirinkimą praleido tylėdamas.
2. Nors ji laibakalbė, jos žodžiai visada turėjo svorio.
3. Su nepažįstamais jis elgiasi kaip laibakalbis, bet su draugais atsipalaiduoja.
Sinonimai: tylūnas, nedrąsėlis, glaustas žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.