Labybė – tai nusivylimas, apmaudas, liūdesys dėl kažko prarasto, nepavykusio ar nesuteikusio lauktos džiaugsmo.
Pavyzdžiai:
1. Jausmas:
Jautė labybę, kai suprato, kad svajonė nebesipildys.
2. Situacija:
Po nesėkmingo egzamino jo veide atsispindėjo tyli labybė.
3. Apibūdinimas:
Senatvė – tai kartais ir labybė už praleistą jaunystę.
Sinonimai: nusivylimas, apmaudas, liūdesys, ilgesys.
Dažniausiai vartojama literatūroje ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.