"Kvitytis" – veiksmažodis, reiškiantis susitaikyti, susitaikinti, priimti (ką nors nelengvai, bet be pasipriešinimo). Dažnai vartojama apie emocinę rezignaciją ar susitaikymą su nemalonia padėtimi, faktu.
Pavyzdžiai:
1. Jis galiausiai turėjo kvitytis su mintimi, kad liga gali brikti.
(Susiauko su mintimi, priėmė ją kaip neišvengiamą.)
2. Su tuo jau visi kvitijomės – nieko nebegalime pakeisti.
(Visi susitaikėme, priėmėme kaip duotybę.)
3. Sunku kvitytis su pralaimėjimu, bet reikia judėti toliau.
(Sunku susitaikyti, bet būtina.)
Trumpai:
Kvitytis = susitaikyti (su negandą, nelaime, neišvengiamybe), dažnai su emociniu atsparumo perėmimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.