kvešingas, -a. ramus, bebaimis, saugus; ištikimas: Išsigąskite jūs, puikios ponios, ir jūs, bespečnos (kvešingos). Todril graudenu jus …, idant pakajingą ir kvešingą gyvatą vestumbim. Idant pakajingą ir kvešingą gyvatą vestumbit. Ir atejo Laisop, žmoniump pataikūnump (kvešingump) ir užmušė juos ašmenimi kardo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.