Kvėpbalsė – tai balsė, kurios tarimas prasideda iš uždaryto balso plyšio, prieš kurį susikaupęs oras iš pradžių netrukdomai praeina, sukurdamas švelnų triukšmą (panašų į "h"), o tik po to skamba balso stygų virpesys.
Pavyzdžiai lietuvių kalboje:
- Pradžioje žodyje: [ɦ]oras, [ɦ]ata (tariama kaip švelnus "h" prieš balsį).
- Viduryje tarp balsių: su[ɦ]o, pi[ɦ]i (giminiškuose žodžiuose kaip sùšo, pìlti).
Svarbu: Kvėpbalsės dažnai atsiranda dėl tarimo sklandumo, ypač tarp balsių, ir nėra rašomos atskirai (rašome o, a, i). Tai garsinis, ne rašybos reiškinys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.