kvateruotė
Kvateruotė – tai muzikos teorijos terminas, reiškiantis keturių skirtingų garsų derinį, sudarytą iš keturių žingsnių intervalų (pvz., c–f–b–e). Tai keturtonė (kvartinė) struktūra, dažnai naudojama moderniojoje ir džiazo muzikoje kaip akordo arba melodijos pagrindas.
Pagrindinės savybės:
- Sudaryta iš keturių garsų, tarp kurių intervalai yra kvartos (pvz., grynoji arba padidinta kvarta).
- Sukuria atvirą, neįprastą harmoninę spalvą, be tradicinės tonikos-dominanto įtampos.
- Dažnai naudojama modalinėje improvizacijoje, džiaze (pvz., McCoy Tyner) ir XX a. akademinėje muzikoje.
Pavyzdžiai:
1. Paprasta kvateruotė: C–F–B–E (grynosios kvartos).
2. Džiaze: kaip pamatinis akordas kompozicijoje „Impressions“ (John Coltrane).
3. Muzikos kūrinyje: Igorio Stravinskio „Šventė pavasario“ arba Dmitrijaus Šostakovičio kūriniuose.
Trumpai: kvateruotė – tai kvartomis pagrįstas keturis garsus apimantis derinys, naudojamas siekiant modernaus, modalinio garso.
- Tarptautiniai žodžiai: televizija
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.