„Kvakštus“ – šnekamojoje kalboje vartojama kaip jaustukas, reiškiantis staigų tylą, nutilimą arba nutraukimą. Dažnai naudojama pabrėžti, kad pokalbis ar garsai staiga nutrūko.
Pavyzdžiai:
1. Visi kalbėjo, bet kai įėjo mokytoja – kvakštus.
2. Kvakštus – ir muzika nutilo.
3. Jie visą dieną ginčijosi, o dabar – kvakštus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.