Kužterėti – šnekamojoje kalboje reiškia šlubuoti, netvirtai vaikščioti (dažniausiai dėl senatvės, silpnumo, apsvaigimo).
Pavyzdžiai:
1. Po ligos – Senelis tik pradeda kužterėti, bet jau guli lovoje.
2. Nuo alkoholio – Jis išėjo iš būdo ir kužterėjo link namų.
3. Per silpnumą – Karštis buvo toks, kad kužterėjau kaip kūdikis.
Trumpai: Silpnas, netvirtas eisena, dažnai metaforiškai apie žmogų ar net įstaigą/įmonę (įmonė jau kužterėjo prie bankroto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.