"Kūviau" yra veiksmažodžio kūvoti tiesioginės nuosakos būtojo kartinio laiko 1-as asmuo („aš kūvojau“).
Kūvoti reiškia:
1. Gulėti susikūpęs, susigūžus (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną).
2. Perkeltine prasme – būti paslėptus, slėptis, tykoti (pvz., apie pavojų).
Pavyzdžiai:
1. Šaltą naktį kūviau po kelmais, kad sušilčiau.
2. Visa diena kūviau lovoje, nes sirgau.
3. Miške kūviau, kol praėjo medžiotojai.
4. Prie upės kranto kūviau gyvatė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.