.
kuskà (chustka, xycткa).
1. didelė stora skepeta apsigaubti, skara: Pasiimk tą tūbinę kuską apsisiausti. Pasiimk kùską, galia lyti. Apsisiautusi su kuska, ir valkiojas, atrodo, ka didžiausias speigas būtų.
2. skepeta galvai apsirišti, skarelė; nosinė: Toks vėjas, o ji be kùskos. Šimtą dovanosma, kusko [je] suvyniosma. Susidėvėjo mano kuskà. Silkų kuską besiuvanti, aukso žiedą bemaustanti. Ir gražumas tavo kuskẽlės! Mano mama žada pirkti silkinę kuską. Duoki, brolaiti, šilkų kuskelę ašarėlėms šluostyti. Nusipirkau gražią kuskikę. Eisav į svirnelę, skirsav tris kuskeles. Išeik, mergužėle, išnešk kuskužėlę prakaitužiui šluostyti. Davė manie mergužėlė baltų linų kuskužėlę, žaliais šilkais siūtą, raštužiais rašytą. Rūtų rasele burnelę prausė, šilkų kuskele ir nusišluostė. Tur pypkelę skambaluotą ir tuzelę kutosuotą, tur ranko [je] nendrelę, kišenė [je] kuskelę.
3. staltiesė: Stalelį tiesiau šilkų kuskele.
4. skuduras: Na, kavalieriau, nebesusirinksi visų savo ir kùskų!
5. gaidžio pakarūklai: Pažiūrėk, mūsų gaidžio kùskos į ledą sušalusios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.