kurėlis

kùrėlis. kùrelis.

1. storas pagalys, kuoka, vėzdas: Meškininko kùrėlis. Vyrai, pasigriebę kùrelius, nusivijo vagį. Kai aš paleisiu tam šuniui su kùreliu! Ar pakelsi tu tą kùrelį? Pasiimkim po gerą kùrelį, tada nieko nebijosim. Laukia urėdas, mojuodamas kùreliu. Susimušė bernai su kùrėliais. Ateina kùrėliu pasiremdamas.

2. lazda tabakui trinti: Taboktrinis kùrėlis. Paimk kurelį ir sutrink tabaką.

3. bėda, striukė, rūpestis, vargas: Žmonėm su keliais užėjo kùrelis. Šunim užėjo kùrelis: visus šaudo, ir tiek. Bus kùrelis jam, kai dukterys paaugs. Užėjo ir jam nors kartą kùrelis. Bus ir tau kùrelis kaip Petrui.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kurelis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x