kupvieta

Kupvieta – tai kalbos kūrinio (dažniausiai eilėraščio) eilutė, kurią sudaro dvi stipriai susijusios sintaksinės dalys (pvz., pagrindinė ir pašalinė), atskirtos ryškiu pauzę (cezūra). Tai struktūrinis vienetas, kuris jungia dvi skirtingas mintis ar vaizdus į vientisą visumą.

Pagrindiniai požymiai:
1. Struktūra: dvi dalys, dažnai priešpriešinamos arba papildomos.
2. Cezūra: aiški pauzė tarp dalių (galima žymėti //).
3. Santykis: pirmoji dalis dažnai konkrečiau apibūdina, antroji – išplečia, lygina ar priešpriešina.

Pavyzdys iš lietuvių literatūros (Maironis, „Jaunystė“):
„Aš mirsiu, // tu liksi gyva“
Čia kupvietė atskiria dvi priešingas mintis (mirtis ir gyvenimą).

Kitas pavyzdys (hipotetinis):
„Naktis buvo tyli, // tik vėjas šnibždėjo“
Pirmoji dalis – bendras vaizdas, antroji – konkretus detalė.

Trumpai: Kupvieta – tai dvidalė eilutė su pauzę viduryje, kurios dalys logiškai susijusios.

Įrašas
Paaiškinimas	Kupvieta – tai kalbos kūrinio (dažniausiai eilėraščio) eilutė, kurią sudaro dvi stipriai susijusios sintaksinės dalys (pvz., pagrindinė ir pašalinė), atskirtos ryškiu pauzę (cezūra). Tai struktūrinis vienetas, kuris jungia dvi skirtingas mintis ar vaizdus į vientisą visumą. Pagrindiniai požymiai: 1. Struktūra: dvi dalys, dažnai priešpriešinamos arba papildomos. 2. Cezūra: aiški pauzė tarp dalių (galima žymėti //). 3. Santykis: pirmoji dalis dažnai konkrečiau apibūdina, antroji – išplečia, lygina ar priešpriešina. Pavyzdys iš lietuvių literatūros (Maironis, „Jaunystė“): „Aš mirsiu, // tu liksi gyva“ Čia kupvietė atskiria dvi priešingas mintis (mirtis ir gyvenimą). Kitas pavyzdys (hipotetinis): „Naktis buvo tyli, // tik vėjas šnibždėjo“ Pirmoji dalis – bendras vaizdas, antroji – konkretus detalė. Trumpai: Kupvieta – tai dvidalė eilutė su pauzę viduryje, kurios dalys logiškai susijusios.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.