Kupstuotumas – tai kalbos ypatybė, kai žodžiai ar sakiniai vartojami pernelyg dažnai, neretai be reikalingo pagrindo, todėl kalba tampa pertekline, nuobodu ir neaiški.
Pagrindiniai požymiai:
- Perteklinis žodžių/sakinių kartojimas.
- Dažnas vartojimas be naujos informacijos.
- Kalbos išpūtimas, kuris neprideda prasmės.
Pavyzdžiai:
1. Vietoj: „Susitikime rytoj.“
Kupstuotai: „Galime susitikti rytoj, jeigu jūsų laikas leidžia ir jeigu nėra kliūčių.“
2. Verslo kalboje: „Įgyvendiname sinergijos potencialą siekdami optimalių rezultatų.“ (dažnai tuščia frazė).
3. Valstybinėse ataskaitose: „Buvo imtasi veiksmų, siekiant užtikrinti proceso efektyvumo didinimą.“
Trumpai: Kupstuotumas – tai kalbos „prapūtimas“ pertekliniais žodžiais, kuris apsunkina supratimą ir sumažina aiškumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.