kūpė|ti, kūpa (kūpi), kūpėjo
1. smarkiai virti; bėgti per kraštus, kilti: Pienas kūpa!
2. gerai augti, vešėti: Dobilai iš pakalnių kūpa.
3. prk. būti ko nors daug, eiti per viršų: Visiems turtai
nekūpa (nėra jų per daug). kūpėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.