Kūpėjimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis gausiai kilti, plūsti, veržtis (dažniausiai apie dūmus, garus, dulkes ar panašius srautus).
Pagrindinė reikšmė:
Intensyvus judėjimas aukštyn arba į išorę, dažnai su vaizdingu, gausiu poveikiu.
Pavyzdžiai:
1. Iš kaminų kūpėjo juodi dūmai.
2. Virimo puode kūpėjo garai.
3. Per plyšį kūpėjo šalta ora.
4. Perkūno trenksmo metu kūpėjo dulkių debesis.
Pastaba: Vartojamas ir perkeltine prasme, pvz.: Kūpėjo pyktis / entuziazmas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.