kuolingė

Kuolingė – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis bjaurų, nepatrauklų daiktą, dažniausiai dėvėjimą ar aprangą (pvz., seną, sudėvėtą, netvarkingą ar nemadingą drabužį, avalynę, aksesuarą).

Pavyzdžiai:
- Atsikratyk tos senos kuolingės – jau seniai išbluko ir plyšta.
- Kur nusiėmei tas kuolinges (batus)? Visiškai suplyšę!
- Nesivilk tuos marškinius – tikra kuolingė.

Sinonimai: nenašlė, skarmalys, dilęs daiktas.
Pastaba: vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su neigiamu atspalviu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kuolinge' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kuolingė – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis bjaurų, nepatrauklų daiktą, dažniausiai dėvėjimą ar aprangą (pvz., seną, sudėvėtą, netvarkingą ar nemadingą drabužį, avalynę, aksesuarą). Pavyzdžiai: - Atsikratyk tos senos kuolingės – jau seniai išbluko ir plyšta. - Kur nusiėmei tas kuolinges (batus)? Visiškai suplyšę! - Nesivilk tuos marškinius – tikra kuolingė. Sinonimai: nenašlė, skarmalys, dilęs daiktas. Pastaba: vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su neigiamu atspalviu.