Kunigavimas – tai katalikų bažnyčios apeiga, kurioje vyras įšventinamas į kunigus (gauna šventenybės laipsnį). Tai yra ordinacija, skirta tapti dvasininku.
Pagrindinė reikšmė:
Kunigavimas suteikia teisę atlikti sakramentus (pvz., mišias, išpažintį), pamokslauti ir vadovauti parapijai.
Pavyzdžiai:
1. Bažnyčioje:
„Vyskupas atliko jaunojo tikinčiojo kunigavimą.“
2. Perkeltine prasme (retai):
„Jo kalbėjimas buvo kaip kunigavimas – visus įkvėpė.“ (Simbolizuoti aukštą pavedimą ar paskyrimą).
Trumpai: Kunigavimas – katalikų ordinacija į kunigus, suteikianti dvasinę valdžią ir pareigas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.