Kuležioti – silpnai, neaiškiai šnekėti, murmėti (dažnai apie senus, sergančius žmones ar vaikus).
Pavyzdžiai:
1. Senis kuležiojo sau po nosimi, nieko nesupratau.
2. Kūdikis kuležiojo linksmai žiūrėdamas į žaislą.
3. Sergantis žmogus karščiavęs kuležiojo be sąmonės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.