kuldãšyti, -ija, -ijo.
1. mušti: Kam kuldãšiji tu šitą mergaitę?! Nekuldãšyk mažo vaiko.
2. siausti, dūkti: Vaikai, nesikuldãšykit!
3. pamažu, sunkiai eiti: Kažin kur anas kuldãšija. Kurgi dabar kuldãšiji tokioj karštumoj?
apkuldãšyti. apmušti, apkulti: Tik apkuldãšyk gerai, tai nigdi daugiau nepaleis kiaulių bulbõs. Kad aš tave kada apkuldãšysiu, tai tu man žinosi! Nors motina ir dažniau apkuldãšija vaikus, tačiau vaikai labiau bijo tėvo. | Ledai visas javų varpas nudaužė: kur likosi kokia užnéikusi (vos gyva), ir ta apkuldãšyta. Girti bernai kartais apsikuldãšija.
atkuldãšyti. sunkiai ateiti: Mačiau, atkuldãšijo jisai.
prikuldãšyti. primušti: Stipriai vyrą prikuldãšijo – tai žinos gerti.
užkuldãšyti. užmušti: Sulėkė vyrai ir ažkuldãšijo vilką smertin.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.