Kūlaitis – tai lietuvių kalbos žodis, turintis dvi pagrindines reikšmes:
1. Mažas akmuo, riedulys, akmenukas
Pavyzdys: „Vaikai mėtėsi kūlaičiais prie upės.“
2. Kietas, apvalus darinys ar objektas (pvz., vaistų piliulė, ledo gabalėlis)
Pavyzdys: „Nuryk šį vaistų kūlaitį.“
Pastaba: Šnekamojoje kalboje kartais vartojamas ir perkeltine prasme apie kietą maisto gabalėlį (pvz., mėsos kūlaitis), nors teisingiau būtų „gabalas“ ar „kankorėžius“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.